Svorio netekimas be jokių simptomų

Please leave this field empty.

Lėtinė limfocitinė leukemija Apžvalga Lėtinė limfocitinė leukemija LLL — tai lėtai augantis baltųjų kraujo kūnelių limfocitų vėžys, dažniausiai nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms ir retai jaunų žmonių tarpe. Sergant LLL supiktybėja ne visi leukocitai, o tik tam tikras jų tipas — B limfocitai. Normaliai B limfocitų gamyba prasideda kaulų čiulpuose, brendimas vyksta limfmazgiuose, o subrendę B limfocitai patenka į kraujotaką ir numesti svorio per vėlai 20s kovojant su infekcija.

Tokiu atveju pasireiškia liga, panaši į B limfocitų LLL. LLL gali pasireikšti labai įvairiai. Vieniems žmonėms liga vystosi lėtai. Tokiems pacientams, kuriems nustatomi tik minimalūs kraujo kūnelių skaičiaus pokyčiai padidėjęs limfocitų skaičius, tačiau nepakitę eritrocitų, neutrofilų ir trombocitų rodikliailiga daugelį metų gali išlikti stabili.

Kitiems LLL sergantiems pacientams gali būti nustatomos greičiau besivystančios, agresyvesnės ligos formos — tuomet LLL ląstelės ima kauptis kaulų čiulpuose ir kraujyje, o kitų kraujo kūnelių skaičius ima reikšmingai mažėti dėl to, kad slopinami kaulų čiulpai.

Sutrikusi skydliaukės veikla sekina visą organizmą

Tokiais atvejais gali imti didėti limfmazgiai, blužnis, organizmas praranda gebėjimą gaminti antikūnus, kurių reikia svorio netekimas be jokių simptomų su infekcija, todėl žmogus pradeda dažnai sirgti infekcinėmis ligomis. Nemažai daliai pacientų, sergančių LLL, gali neprireikti gydymo, jeigu liga pasireiškia tik minimaliais pokyčiais ir be jokių simptomų. Tuomet pacientai aktyviai stebimi. Likusiai daliai gydymas reikalingas.

Paprastai jo tikslas — ne išgydyti ligą, o pakoreguoti kraujo rodiklius, sumažinti ligos simptomus, pagerinti paciento gyvenimo kokybę bei prailginti bendrą išgyvenamumą. Paplitimas LLL — vyresnių žmonių liga, labai retai nustatoma ir vaikams ar jauniems žmonėms.

Stemplės vėžys kasmet nustatomas 200 lietuvių

Dažniausiai LLL serga vyresni nei 60 metų žmonės, o vidutinis amžius diagnozės nustatymo metu — 70 metų. Vyrai LLL serga šiek tiek dažniau nei moterys.

Priežastys Tikslios LLL atsiradimo priežastys nėra svorio netekimas be jokių simptomų. Pacientams, sergantiems Prarasti riebalų patinas, nustatomi genetinės medžiagos DNR pokyčiai mutacijossutrikdantys normalią limfocitų gamybą, dėl ko ima gamintis nenormalūs, pakitę svorio netekimas be jokių simptomų. Šie limfocitai neatlieka savo funkcijų t. Nors žinoma, kad LLL yra nepaveldima liga, o genetinės medžiagos pokyčiai yra įgyjami gyvenimo eigoje, nustatyta, kad rizika susirgti LLL artimiems giminaičiams yra padidėjusi.

Mokslininkai dar nenustatė dėl ko atsiranda ligai būdingi genetinės medžiagos pokyčiai, tačiau manoma, kad tam reikšmės gali turėti ir tam tikri aplinkos veiksniai. Požymiai LLL požymiai vystosi lėtai. Dažniausiai ankstyvų stadijų metu liga nepasireiškia simptomais, neveikia paciento savijautos ir yra nustatoma tik atsitiktinai atlikus kraujo tyrimus.

Karščiavimas

Tačiau simptomatika ilgainiui išryškėja. Dažnai nustatomi mažakraujystės požymiai: greitas nuovargis, energijos stoka, išblyškimas. Neretai pasireiškia ir bendriniai simptomai: svorio kritimas, karščiavimas, apetito stoka ar naktinis prakaitavimas.

Kiti reikšmingi LLL bruožai: Limfmazgių padidėjimas  limfadenopatija. Didžiajai daliai pacientų nustatomas neskausmingas limfmazgių padidėjimas. Dažniausiai pažeidžiami kaklo, viršraktikauliniai ar pažastų limfmazgiai. Kai kuriems pacientams limfmazgiai labai padidėja, todėl gali atsirasti spausdimo į kitus organus reiškiniai, pvz.

Blužnies ir kepenų padidėjimas.

Šis vėžys – vienas dažniausių Lietuvoje: štai kokie jo pirmi simptomai

Maždaug pusei LLL sergančių pacientų nustatomas blužnies ar kepenų padidėjimas. Dėl blužnies padidėjimo pacientas gali justi diskomfortą kairėje pašonėje, be to skrandžio spaudimas gali sukelti ankstyvo sotumo jausmą. Pasikartojančios infekcijos. Jos pasireiškia dėl to, kad LLL metu besigaminantys pakitę B limfocitai neatlieka normalių savo funkcijų, t.

Taip pat LLL gali sutrikdyti kitų leukocitų, t. Tuomet gali pasireikšti odos, plaučių ar kitų organų infekcijos. Diagnostika Dažniausiai LLL įtariama, kai atsitiktinai atlikus bendrą kraujo tyrimą vyresnio amžiaus pacientui nustatomas padidėjęs limfocitų skaičius.

Toliau atliekami detalesni kraujo tyrimai, kuriais siekiama nustatyti limfocitų skaičiaus padidėjimo priežastis ir piktybinių ląstelių kilmę. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar limfocitų skaičius padidėjęs dėl jų supiktybėjimo kai limfocitai kyla iš vienos piktybinės ląstelės — monokloniniai ar dėl kitų priežasčių, atliekamas imunofenotipavimas.

Tai — tyrimas, kurio metu tiriami ant limfocitų paviršiaus esantys specifiniai žymenys molekulėsleidžiantis atskirti pakitusius limfocitus bei nustatyti jų kiekį nuo normalių.

Medikai sutartinai kartoja, kad pajutus požymius, jau gali būti per vėlu suteikti pagalbą, todėl neignoruokite savo sveikatos būklės pasikeitimų ir skubėkite pas medikus vos pajutę, kad blogai jaučiatės. Kasos vėžys Kasa yra nedidelis pilve esantis organas, kurio paskirtis paprastai yra padėti virškinimui ir išskirti hormonus, palaikančius tinkamą cukraus lygį kraujyje. Kasos vėžys yra vienas iš tų, kuriuos diagnozuoti sunkiausia, nes daugelis žmonių ankstyvosiomis stadijomis nepajunta kokių simptomų. Anot Cancer.

Dažnai nustačius šiuos pokyčius papildomai atliekami kaulų čiulpų tyrimai, padedantys patvirtinti ligos diagnozę, be to šį tyrimo metodą galima panaudoti ir vėliau, vertinant ligos eigą ir gydymo efektyvumą. Vis tik, įsidėmėtina, kad kaulų čiulpų tyrimas nėra būtinas šios svorio netekimas be jokių simptomų diagnostikai.

Diagnozavus LLL gali būti atliekami ir vaizdiniai tyrimo metodai pvz. Apibendrinant, LLL diagnostikai yra svarbūs svorio netekimas be jokių simptomų, kurių tikslas: Nustatyti kraujo kūnelių skaičių.

warning.outdated.title

Tam pakanka bendrojo kraujo tyrimo, kuriame nustatomas padidėjęs limfocitų skaičius. Nustatyti pagausėjusių limfocitų tipą.

Čia savo nišą turi imunofenotipavimas svorio netekimas be jokių simptomų citometrijakurio metu nustatomas limfocitų tipas t. B ar T limfocitaitaip pat ar jie leukeminiai, ar pagausėję dėl kitų — svorio netekimas be jokių simptomų — priežasčių. Nustatyti genetinius pokyčius. Tam atliekami citogenetiniai tyrimai, kuriais ieškoma chromosomų pokyčių, leidžiančių numatyti ligos eigą.

Kraujo tyrimai Bendras kraujo tyrimas. Be kiekybinių evo lieknėjimas pokyčių jo metu progresuojant ligai gali būti nustatytas sumažėjęs eritrocitų skaičius anemijasumažėjęs neutrofilų skaičius neutropenijao dar labiau pažengusios ligos atveju — ir sumažėjęs trombocitų skaičius trombocitopenija. Kaulų čiulpų aspiracija ir trepanobiopsija. Kaip jau minėta, kaulų čiulpų tyrimai nėra būtini, norint diagnozuoti LLL, tačiau praverčia vertinant ligos eigą ir gydymo svorio netekimas be jokių simptomų.

Jų metu specialias instrumentais paimamas nedidelis kiekis skystosios kaulų čiulpų dalies t. Tyrimas leidžia įvertinti mikroskopinius kaulų čiulpų pokyčius, juos sudarančias ląsteles. Paėmus kaulų čiulpų mėginį toliau atliekamas citomorfologinis tyrimas ir imunofenotipavimas. Kraujo arba kaulų čiulpų tyrimai Citomorfologinis tyrimas  — jo metu mikroskopuojant vertinamos tokios kraujo ar kaulų čiulpų ląstelių savybės kaip jų skaičius, dydis ir išvaizda.

LLL atveju kraujyje ieškoma mažų, pakitusių, ligai būdingą vaizdą turinčių svorio netekimas be jokių simptomų. Tiriant kaulų čiulpus taipogi vertinamas pakitusių limfocitų skaičius bei nustatoma viena iš keturių LLL būdingų kaulų čiulpų pažeidimo formų nodulinė, intersticinė, mišri ar difuzinė.

Tai tyrimas, leidžiantis išsamiau ištirti pakitusius limfocitus. Jis atliekamas naudojant imunocitometrijos dar vadinamos tėkmės citometrija metodus, kurių metu tiriamos molekulės, esančios ant ląstelių paviršiaus.

Šio tyrimo metu kraujo arba kaulų čiulpų mėginių ląstelės yra leidžiamos per specialų prietaisą — tėkmės citometrą. Prieš tai ląstelės pažymimos tam tikrais antikūnais, kurie prisijungia tik prie jiems specifinių tam tikrų ląstelės paviršiaus molekulių.

Simptomų pobūdis

Ląstelėms keliaujant per tėkmės citometrą lazerio spindulių pagalba skaičiuojamos ląstelės, prie kurių ir prisijungė šie molekulėms specifiški antikūnai. Šis tyrimas parodo ar paciento limfocitai kilo iš vienos supiktybėjusios ląstelės leukeminės ar dėl kitų, t.

Be to, jo metu galima nustatyti ir supiktybėjusių limfocitų tipą B ar T limfocitai. Imunoglobulinų koncentracijos tyrimai Tai taip pat svarbus tyrimas, sergant LLL. Jo metu nustatoma antikūnų imunoglobulinųkurie dalyvauja organizmui kovojant su infekcija, koncentracija kraujo serume. Imunoglobulinus gamina B limfocitai, todėl LLL metu dėl jų negebėjimo atlikti savo normalias funkcijas, imunoglobulinų koncentracija kraujyje sumažėja. Didesnis imunoglobulinų koncentracijos sumažėjimas rodo labiau pažengusią ligą.

Gali būti nustatoma atskirų imunoglobulinų klasių koncentracija IgM, IgA, IgG ar atliekama baltymų elektroforezė, kurios metu nustatomas bendras imunoglobulinų koncentracijos sumažėjimas hipogamaglobulinemija. Genetiniai tyrimai Kai kurie žmogaus genetinės medžiagos — chromosomų — pokyčiai gali padėti gydytojui parinkti optimaliausią paciento gydymo metodą — t.

Dažniausiai LLL sergantiems pacientams atliekami svorio netekimas be jokių simptomų tyrimai pvz. Gauti rezultatai padeda vertinti paciento prognozę bei numatyti atsaką į gydymą.

• Katkausko nuotr.
• Asociacija » jto.lt – Lėtinė limfocitinė leukemija
• Numesti svorio būdamas 61 metų
• Etaplius - 14 vėžio simptomų, kurių negalima ignoruoti

LLL stadijos Remiantis kai kuriais veiksniais limfocitų skaičiumi, limfmazgių ir blužnies dydžiu bei eritrocitų ar trombocitų skaičiaus sumažėjimuLLL skirstoma į stadijas, kurios svarbios tiek numatant ligos eigą, tiek pasirenkant tinkamiausią gydymo planą. Gydymo būdo pasirinkimas priklauso nuo įvairių veiksnių: paciento amžiaus ir sveikatos būklės, ligos progresavimo greičio, ligos stadijos, nustatytų genetinių ypatumų. Pacientai, kuriems nustatoma lėtai progresuojanti, simptomų nesukelianti LLL, gali būti atidžiai stebimi, dažnai atliekant kraujo tyrimus.

Diskomfortas kairėje pašonėje ir skausmas kairiajame petyje dėl labai padidėjusios blužnies.

Tokiu atveju, gydymas dažnai net nepradedamas, nes liga diagnozuojama vyresnio amžiaus asmenims, o paskui daugelį metų išvis nepasireiškia jokiais simptomais. Gydymas dažniausiai skiriamas tiems pacientams, kuriems nustatoma pažengusi LLL, kuriuos vargina ligos simptomai ar stebimi reikšmingi kraujo rodiklių pokyčiai ryškus limfocitų skaičiaus didėjimas, eritrocitų, trombocitų skaičiaus mažėjimas.

Tokiais atvejais dažniausiai taikoma chemoterapija arba imunoterapija. Jeigu liga atspari gydymui chemoterapija arba po skirto gydymo liga atsinaujina, gali būti atliekama ir kaulų čiulpų transplantacija.

Stebėjimas ir laukimas Ši taktika tinkama tiems pacientams, kurių kraujyje nustatomi tik minimalių pokyčių ir nėra ligos simptomų ar požymių.

Pasirinkus šią taktiką, pacientai turi reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją, kuris vertina kraujo tyrimų rezultatus ir stebi, ar nėra ligos svorio netekimas be jokių simptomų. Jeigu šio periodo metu pacientas pradeda karščiuoti ar atsiranda kitų infekcijos požymių, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Jeigu nustatoma, kad liga ima progresuoti blogėja kraujo rodikliai, pasireiškia simptomaigali būti pradedamas gydymas. Gydymas vaistais Jeigu pacientams svorio netekimas be jokių simptomų ligos simptomų, nustatomi blogi kraujo rodikliai svorio netekimas be jokių simptomų limfocitų, sumažėjęs eritrocitų, trombocitų skaičius ar kitų didelės rizikos žymenų, pradedamas gydymas vaistais.

Gali būti skiriama chemoterapija arba taikinių terapija, naudojant monokloninius antikūnus. Gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo paciento sveikatos būklės, ligos stadijos ir nustatytų genetinių pokyčių. Liga gali būti gydoma vienu vaistu ar jų kombinacija. Chemoterapija Chemoterapija — tai gydymas vaistais, kurie naikina vėžines ląsteles arba stabdo jų augimą. Tai įprastas įvairių kraujo ir kitų vėžio gydymui naudojamas metodas, susijęs su padidėjusia tam tikrų komplikacijų rizika, svorio netekimas be jokių simptomų chemoterapiniai preparatai veikia ne tik vėžines, bet ir sveikas, greitai besidauginančias organizmo ląsteles.

Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į dažnėjančius vyrų prostatos ligų atvejus. Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje.

Tai dažniausias pradinis LLL sergančių pacientų gydymo metodas. LLL atveju, dažniausiai skiriami chemoterapiniai preparatai yra fludarabinas ir chlorambucilas. Fludarabinas yra leidžiamas į veną ir paprastai skiriamas jaunesnio amžiaus iki 65 metų asmenims. Vyresniems pacientams dažniau pasirenkamas gydymas geriamuoju chlorambucilu. Kartais chemoterapiniai vaistai gali būti derinami su monokloniniu antikūnu rituksimabu — tai kombinuotas gydymas, kitaip dar vadinamas imunochemoterapija.

Šis gydymo metodas gali būti veiksmingesnis svorio netekimas be jokių simptomų, turintiems tam tikrų genetinių pokyčių. Taikinių terapija Tai gydymo būdas, kurio metu naudojami monokloniniai antikūnai. Imunoterapijoje dažniausiai vartojami vaistai: rituksimabas, ofatumumabas, alemtuzumabas. Pirmieji du preparatai veikia į leukeminių ląstelių CD20 molekules, o paskutinysis — į CD