Užuojautos žinia tėvo netekties atveju

Straipsnio autorė - Aušra Stanišauskaitė, Lietuvos edukologijos universitetas, Psichologijos didaktikos katedra. Žmogaus gyvenimą neišvengiamai lydi išsiskyrimai ir netektys. Peretz netektį apibūdina kaip žmogaus būseną, kai jis praranda ką nors jam artimą ir brangų.

Galima išskirti netektis vystymosi proceso metu gimimas, atjunkymas nuo krūties, atsiskyrimas nuo motinos, vaikų darželio, mokyklos lankymo pradžia ir kt. Netektys skaudžiai paliečia vaikus. Suaugusieji įprastai stengiasi juos apsaugoti nuo neigiamų, sunkių išgyvenimų. Tačiau dažnai patys nežino, kaip elgtis, kai vaikas netenka artimo jam žmogaus, todėl nesuteikia vaikų išgyvenimams pakankamai reikšmės.

Iš tiesų vaikai apie mirtį galvoja žymiai daugiau, negu įsivaizduoja suaugę žmonės. Jų užuojautos žinia tėvo netekties atveju reakcijos į mirtį stiprumas tiesiogiai priklauso nuo vaiką supančių suaugusiųjų reakcijos, užuojautos žinia tėvo netekties atveju, susijusio su mirtimi. Tai stipriai veikia tolimesnę vaiko raidą: padeda arba trukdo įveikti neišvengiamas netektis.

Iki 5 metų amžiaus vaikai dar nesupranta mirties kaip baigtinio proceso. Nesuvokia, kad kada nors mirs visi ir nesieja mirties su savo asmeniu.

Kai kurie tokio amžiaus vaikai gali įsivaizduoti, kad mirusysis išvyko ir užuojautos žinia tėvo netekties atveju grįš arba mirtį supranta kaip laikiną išsiskyrimą. Šio amžiaus vaikų mąstymas labai konkretus, todėl kai kurias frazes pvz. Be to, minėtu tarpsniu vaikai jaučiasi tarsi jie būtų visų įvykių centre, todėl gali jaustis kalti dėl kieno nors mirties. Kadangi vaikai iki 5 metų nesuvokia mirties baigtinumo, į pirmą žinią apie mirtį jie paprastai reaguoja palyginti ramiai.

Tačiau vaikai stipriau reaguoja į artimųjų elgesį dėl kieno nors mirties. Ikimokyklinukai gedi trumpiau, negu vyresni vaikai. Maži vaikai, mirus artimam žmogui, jaučiasi bejėgiai ir pasyvūs.

Vaikui dar sunku suprasti, kas įvyko, suvokti visus su mirtimi susijusius padarinius. Todėl, kad vaikas atgautų gyvenimo pusiausvyrą, prarastą dėl artimojo mirties, jam būtina padėti. Jie pradeda suprasti, kad mirtis - negrįžtamas procesas, tačiau vis dar gali įsivaizduoti, kad patys niekada nemirs. Tokio amžiaus vaikai dažnai mano, kad mirtis yra lemiama išorinių veiksnių, kokios nors jėgos pvz.

Žaidimuose vaikai jai suteikia vaiduoklio, senės su dalgiu, griaučių, šešėlio ar tiesiog numirėlio pavidalą. Vida Press Tačiau pamažu šis požiūris kinta ir apie devintuosius gyvenimo metus vaikai pradeda suvokti, kad mirtį sukelia vidinės priežastys - ligos, senatviniai pakitimai ir kt.

Augdamas vaikas vis mažiau jaučiasi esantis pasaulio centru, pradeda labiau tapatintis su kitais žmonėmis, suprasti jų jausmus, užjausti dėl netekties. Šiame amžiuje vaikams labai svarbi bendraamžių nuomonė, vertinimai, todėl, bijodami būti nesuprasti, jie gali slėpti savo jausmus. Gedėjimo procesas Tarp mokslininkų užuojautos žinia tėvo netekties atveju teorinės diskusijos, ar vaikai geba gedėti.

Bowlby, remdamasis vaikų stebėjimais ir specialiais tyrimais, teigė, kad tarp vaikų nuostolinga riebi kava suaugusiųjų reakcijos į netektis yra nemažai panašumų. Wolfenstein pažymi, kad suaugusiesiems gedint vyksta pamažu vykstantis atsiskyrimas, atsitraukimas nuo prarasto mylimo subjekto, bet taip neatsitinka, kai gedi vaikas.

Tam, kad vaikas vystytųsi, jam reikia išlaikyti ryšį su mirusiu tėvu ar motina. Prarastasis yra vaiko dalis, kurios trūkumą jis nuolat jaučia.

Jums gali patikti

Ir tik paauglystės pabaigoje atsiranda visiškas gebėjimas gedėti. Silverman ir Worden, atlikę netektį patyrusių vaikų tyrimą, teigia, kad vaikai realiai suvokia, kad jų tėvai mirė, bet randa savitų būdų tolimesniam mirusiojo buvimui šalia jų.

Taigi, pasitelkus fantaziją, miręs tėvas dalyvauja vaiko psichologiniame gyvenime. Židonienė pateikia Čikagos psichoanalizės instituto tyrimo išvadas, kurios atskleidė, kad vaiko prisitaikymas prie netekties priklauso nuo jo amžiaus. Kuo vaikai vyresni, tuo jų reakcijos yra artimesnės suaugusiųjų: jie atsiriboja nuo prarasto subjekto ir prisiriša prie kito asmens.

Laikas nubusti ir prisiminti. Visa tiesa kas mes esame ir kodėl pasaulyje egzistuoja kančia

užuojautos žinia tėvo netekties atveju Gedėjimo procesas mokslinėje literatūroje įprastai skirstomas į etapus, atspindinčius, kaip keičiasi gedinčiojo jausmai, santykis su mirusiuoju ir gyvenimu. Kurienė ir Pivorienė išskiria šiuos vaikų reakcijos į netektį etapus: Neigimas. Keletą savaičių po mirties vaikas gali neigti mirties faktą, bet ilgalaikis neigimas ir liūdesio vengimas gali sukelti dar didesnių problemų.

Vaikas, kuris bijo dalyvauti laidotuvėse, neturėtų būti verčiamas, tačiau rekomenduotina nors ir neilgas dalyvavimas kokioje nors su jomis susijusioje ceremonijoje - maldoje, žvakės degime ar kt.

1. Rusijos popmuzikos ir operos žvaigždės Nikolajaus Baskovo šeima šiuo metu išgyvena tragišką laikotarpį.
2. Halo viršų svorio netekimas
3. Влияние этого, должно быть, оказалось потрясающим.
4. Интересно, что робот думает о Диаспаре.

Liūdesys ir gedulas. Kai vaikas suvokia mirties faktą, jis aktyviai liūdi ir gedi. Svarbu, kad jis žinotų, jog galima rodyti savo liūdesį.

Kadangi miręs asmuo buvo svarbus vaiko gyvenime, pyktis yra natūrali reakcija, jo netekus. Vaikas pyktį gali išreikšti žaisdamas agresyvius žaidimus, jį gali kamuoti naktiniai košmarai. Kartais pyktis gali būti nukreiptas į likusius šeimos narius.

Jei sielvartaujantis žmogus giliai tiki Dievą, tada ištariami tokie liūdesio žodžiai: "Dangaus karalystė". Lentelė: Užuojautos žodžio taisyklės Ko neverta sakyti Visi nori palaikyti liūdesį.

Mažesni vaikai tiki, kad jie yra visko, kas atsitinka, priežastis. Vaikai jaučia kaltę, kad tas noras užuojautos žinia tėvo netekties atveju išsipildė. Polukordienė teigia, kad svarbu atskirti pasekmes, kurios kyla dėl to, kad mirties faktas traumuoja vaiką, nuo įprastų pasekmių, lydinčių gedėjimą.

Traumuojančios pasekmės visuomet yra labiau užuojautos žinia tėvo netekties atveju ir ilgiau trunka. Autorė išskiria šiuos vaikus traumuojančius dėl mirties patiriamus išgyvenimus: tėvų mirtį, artimo bendraamžio mirtį, kai artimo žmogaus mirtis įvyksta netikėtai ir kai vaikas tampa netikėtos, žiaurios, smurtinės ar savižudiškos mirties liudininku.

Nuo pat mažų dienų vaiką turi supti aplinka, kurioje liūdesio jausmas yra neslepiamas, nedraudžiamas, neneigiamas ir priimamas.

• Skaudi netektis: mirė N. Marčėnaitės tėvas, rašytojas R. Marčėnas | jto.lt
• Mama turi numesti svorio
• Wlwc svorio netekimas
• Straipsniai Laidotuvių etiketas Išgirdus liūdną žinią apie giminės, artimo ar pažįstamo žmogaus mirtį turbūt daugeliui iš mūsų akimirksniui pasaulis stabteli ir pritemsta.
• Kaip kalbėti su vaiku apie mirtį, ar vestis į kapus ir laidotuves | jto.lt
• Svorio metimo drabužiai
• Komentarai | Mirė Justino Jankevičiaus tėvas | jto.lt
• Laidotuvių etiketas - Amžiaus Vartai

Vaikas turėtų augti žinodamas, kad visi žmonės kartais liūdi, kad tai yra normalu ir nesitęsia amžinai - liūdesys turi pradžią ir pabaigą. Geriausia, kai šias žinias savo elgesiu vaikui perduoda tėvai. Vaikai turėtų matyti ir liūdinčius tėvus, tačiau ir tai, užuojautos žinia tėvo netekties atveju tėvai, išgyvenę liūdesį, vėl gali džiaugtis ir gyventi toliau. Vaikai turi daug natūralių liūdesiosielvarto įveikimo mechanizmų, kurie kinta priklausomai nuo amžiaus.

Vienas iš būdų, kaip vaikas išreiškia savo susikaupusius sunkius jausmus, yra piešimas. Liūdėti, išgyventi sielvartą vaikams padeda ir liūdni vaidybiniai filmai. Svarbu, kad ši vaizdo produkcija būtų kokybiška.

Po sunkios ligos, eidamas uosius metus, mirė Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, istorikas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Marčėnas. Apie skaudžią žinią pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga bei vyro dukra, žinoma menininkė Nomeda Marčėnaitė. Pabaigti dar vienos knygos nespėjo, bet buvo akivaizdu, kad jis jau pradėjęs dėlioti savo gyvenimo reziumė. Pabaiga atėjo greičiau nei tikėtasi, bet neabejojam, kad tėvas tikrai jautėsi save realizavęs per kūrybą, didžiavosi karjera, didžiavosi užuojautos žinia tėvo netekties atveju mumis — viena gražia, kita protinga

Norint padėti vaikams įveikti liūdesį, geriausiai nukreipti jų klausimus ir mintis į jausmus. Visada labai svarbu sukurti saugią ir palankią aplinką, kurioje vaikas galėtų drąsiai reikšti skausmingus jausmus, sukeltus netekties. Tokiu būdu paskatinsime mažąjį išreikšti savo jausmus, susijusius su netektimi.

Vaikams padeda, kai jie mato natūralų suaugusiųjų elgesį ir tikrus jausmus, kai suaugusieji nevengia atsakyti į jų klausimus, kalbėtis užuojautos žinia tėvo netekties atveju jausmus, lydinčius netektį. Vaikų reakcijos lieknas gyvenimas užuojautos žinia tėvo netekties atveju užuojautos žinia tėvo netekties atveju glaudžiai susijusios su tuo, kaip ją priima artimi suaugusieji. Vaikų gedėjimą apsunkina audringos ir dramatiškai reiškiamos arba, atvirkščiai, visiškai slepiamos ir slopinamos suaugusiųjų emocijos.

Tada vaikas netenka galimybės dalintis su suaugusiaisiais savo jausmais. Tai gali pasireikšti perdėtu savarankiškumu arba rūpinimusi. Geriausia, kai apie artimo žmogaus mirtį praneša tėvai, arba kiti artimi vaikui žmonės. Pranešti reiktų aiškiai ir tiesiai.

Po to būtinai reikia skirti laiko ilgiau pabūti, pakalbėti su vaiku.

Leisti jam išsiverkti, atsakyti į jo klausimus. Atsakymai turėtų būti trumpi, paprasti, nes maži vaikai gali priimti tik ribotą informacijos kiekį. Jei mirtį galima numatyti, vaikas turėtų būti tam paruošiamas - jam reikia pasakyti apie progresuojančią artimo žmogaus ligą ir apie tai, kad paprastai tokiais atvejais nepasveikstama. Liga ir mirtis neturi būti apgaubti tylėjimu, melu. Vaikui reikia sakyti tiesą, kurią jis galėtų suprasti ir priimti pagal savo amžiaus galimybes.

Realus, tiesus netekties ir su ja susijusių įvykių aiškinimas bent nedidina vaiko sutrikimo ir taip sudėtingoje situacijoje. Vaikai sugeba priimti skaudžią realybę geriau, negu suaugusieji įsivaizduoja. Vengimas sakyti vaikui tiesą apie netektis dažniau susijęs su pačių suaugusiųjų baime ją priimti bei nenoru kalbėti apie skaudžius įvykius ir išgyvenimus. Kai suaugusieji įsivaizduodami, kad saugo vaikų jausmus, įvykus netekčiai, elgiasi žvaliai ir linksmai, mažiesiems gali atrodyti, kad jie pamiršo mirusįjį.

Arba vaikai pradeda užuojautos žinia tėvo netekties atveju, kad apie asmenį, kurio nebėra, kalbėti negalima.

Straipsniai

Galiausiai, kai vaikai mato slepiančius savo jausmus suaugusiuosius, jie mokosi ir patys pradeda taip elgtis. Tačiau reikėtų vengti ir kito kraštutinumo - per daug audringų emocinių reakcijų. Vaikai turi matyti ne tik ašaras ir begalinį sielvartą. Kas nors turi ir ramiai pakalbėti su vaiku apie netektį. Jei artimieji negali to padaryti - gal padėtų artimas šeimos draugas ar kitas suaugęs žmogus, kuriuo vaikas pasitiki. Reiktų rimtai apgalvoti, kaip vaikas dalyvaus laidotuvių apeigose.

Dalyvavimas laidotuvių apeigose palengvina gedėjimo procesą: padeda priimti mirties faktą kaip realų, išreikšti su netektimi susijusius jausmus, sulaukti aplinkinių užuojautos, užuojautos žinia tėvo netekties atveju.

Kai vaikai netenka galimybės kartu su visais suaugusiaisiais dalyvauti artimojo laidotuvėse ir kituose su laidojimu ir mirusiųjų atminties pagerbimu susijusiuose ritualuose, jie jaučiasi atskirti nuo suaugusių pasaulio, kurio parama tuo metu jiems itin reikalinga.

Kita vertus, nereikėtų versti vaiko dalyvauti apeigose, jeigu jis aiškiai išreiškia nenorą. Po laidotuvių reikėtų leisti vaikams pasipasakoti apie tai, ką jie matė ir numesti svorio pirmiausia. Arba pasirūpinti, kad šiuos įspūdžius vaikai galėtų išreikšti žaisdami. Žaidimai padeda vaikams suvokti ir priimti tai, kas įvyko, išlieti užuojautos žinia tėvo netekties atveju jausmus ir jausti, kad jie kontroliuoja situaciją.

Kai vaikai pirmą kartą susiduria su mirtimi, juos reikia paruošti atsisveikinimui su mirusiuoju, t. Taip pat vaikui reikia iš anksto paaiškinti, kaip vyksta laidotuvės, kaip jų metu reaguoja ir elgiasi suaugę žmonės. Į visus vaiko klausimus svarbu atsakyti nuoširdžiai ir jam suprantamai.

Skaudi netektis: mirė N. Marčėnaitės tėvas, rašytojas R. Marčėnas

Svarbu, kad per laidotuves vaikas būtų su artimu, jį mylinčiu žmogumi, o ne su nepažįstamais asmenimis. Geriau, kai po artimųjų netekties vaikas lieka su tėvais ar vienu iš jų, o ne išvežamas pas senelius ar kitur. Netektis aštrina vaiko baimę prarasti likusius artimuosius.

• Baskovo šeimoje – skaudi nelaimė: neteko artimo žmogaus | jto.lt
• Ar numesite svorio su rezginiu?

Jei tėvai neranda jėgų užsiimti vaiku po patirtos netekties, rekomenduotina pakviesti patikimą žmogų, kuris padėtų namuose, užsiimtų vaikais, bet neišvežti vaikų iš namų. Taigi, kasdieninis gyvenimas turėtų kuo mažiau keistis. Vaikas turi būti užtikrintas, kad jo pagrindiniai poreikiai bus patenkinti. Shutterstock nuotr. Religinis aiškinimas turėtų būti konkretus ir suprantamas vaikui.

Kai religija yra įprasta vaiko ir jo artimiausios aplinkos gyvenimo dalis, tikėjimas palaiko ir juo remiamasi sunkiomis akimirkomis.

Tačiau religinės sąvokos turėtų būti pateikiamos kuo konkrečiau ir suprantamiau vaikui - kad neliktų per daug vietos neramioms fantazijoms ir baimėms. Religinis švietimas apie mirtį kaip ir visos žinios apie sudėtingesnius vaiko suvokimui procesus geriausiai pradedamos suvokti maždaug mokyklinio amžiaus pradžioje.

O iki tol su vaikais tokia sudėtinga užuojautos žinia tėvo netekties atveju kaip mirtis geriausiai kalbėti paprastai, nuoširdžiai ir konkrečiai, suprantamais žodžiais. Vaikų gedėjimo reakcijos ypač sustiprėja per atmintinas dienas - mirties metines, mirusiojo gimtadienį, Kalėdas, Naujuosius metus. Suaugusieji turi būti tam pasiruošę ir šių prisiminimų nepalydėti tyla.

Dera atvirai, pagal priimtus šventinius ritualus ir tradicijas, prisiminti mirusįjį. Tai padeda vaikams išreikšti jausmus, susijusius su prisiminimais. Vaikui lengviau gedėtikai yra pripažįstami su netektimi susiję jo poreikiai užuojautos žinia tėvo netekties atveju jis jaučia aplinkinių paramą. Pedagogai turi suteikti emocinį palaikymą ir aktyviai pagelbėti vaikui netekus jam svarbaus žmogaus.

Svarbiausias dalykas, padedantis vaikams įveikti netektis, yra nuoširdus domėjimasis.

Baskovo šeimoje – skaudi nelaimė: neteko artimo žmogaus

Reikėtų kalbėti apie mus paliekančius seneliuskaip juos prisimename, kaip ilgimės, pykstame. Reikia padėti vaikams paklausti jiems rūpimus klausimus, išreikšti užuojautą. Pagalba gedinčiam vaikui pradinėje mokykloje Butvilas pateikia Vakarų šalyse pradinės mokyklos pedagogų praktikuojamus būdus, kaip susidoroti su padėtimi, kai miršta vienas iš mokinių arba vaikas netenka vieno iš tėvų: Jauniausiems vaikams I-II klasės geriausias būdas išreikšti savo jausmus yra žaidimai.

Per įvairias žaidybines situacijas vaikai išlieja savo skausmą ir liūdesį, taip sumažindami vidinę įtampą. Vaikai yra padrąsinami žaidybinėmis formomis imituoti tai, kas įvyko iš tikrųjų.