Vida divina numesti svorio
Rouault ir P. Picasso, net ne M. Chagallo plg.
Švabijos Gmiundas, Juro įtarimus-kaltinimus prof.
Tačiau visa tai išaiškinti, pagrįsti, lengvi nebrangūs būdai mesti svorį galima tik išsamia nūdienės poezijos interpretacija. Tuo tarpu tokios interpretacijos mums kaip tik ir stinga.
Todėl ne vienam susidaro įspūdis, esą mūsų dienų poezija yra atsaji, uždara hermetinėsuraizgyta, paisanti mados snobinėmįslinga savo vaizdais, reikalinga atspėti ir t. Jonas Grinius, Veidai ir problemos, II, vida divina numesti svorio. Galimas daiktas, kad ne vienas šios poezijos kūrinėlis toks iš tikrųjų ir yra.
Jono Griniaus žodžiais tariant, raizgalynių plg. Bet perregima naivybė ir neperregima raizgalynė stovi toje pačioje meninės vertės plotmėje.
- Мне кажется, ты знаешь сенатора Джирейна.
- До сих пор тебя окружали дети твоего возраста, а они не осведомлены об истине.
- ANTANO MACEINOS LAIŠKAI PREL. PRANCIŠKUI JURUI
- Svorio netekimas uniontown pa
Be to, kaip savo metu yra į tai nurodęs A. Dambrauskas-Jakštas, genijus gali parašyti ir niekalų; tik eiliakalys negali parašyti genialių dalykų. Interpretacija tuo ir skiriasi nuo recenzijos, kad ji stengiasi apibūdinti tiek atskirą numesti svorio fiziškai neįgalūs, tiek to ar kito meto poeziją ne pagal niekalus, o pagal geriausiai vykusius kūrinius.
Nes tik šiuose - ne niekaluose - atsiskleidžia tiek asmens, tiek istorinio tarpsnio dvasinė sankloda. Gal dar ne mūsų literatūroje, gal dar tik kitų tautų. Kiekvienas stilius turi savo augimo laiką, kol suklesti. Pataikavimas madai arba snobizmas yra visados buvęs meno mirtis. Tačiau jis yra neišravėjamas kaip ir kiekviena piktžolė.
Argi anos visos dedikacijos šimtmečio karaliams, kunigaikščiams, vyskupams nėra feodalinis vida divina numesti svorio Bet kuri mūsų būsena, net pilna kančios bei tragikos, virsta galų gale mada, ir kas reikalauja ja sekti, yra snobas, net jei jo reikalavimas ir liestų labai kilnią idėją. Nes mūsų poezija yra peikiama ne tik formos atžvilgiu raizgalynėbet ir turinio atžvilgiu idėjiškai impotenti.
Nuostabu, kad abu priekaištai kyla iš to paties šaltinio: iš stokos interpretacijos, vadinasi, gilesnio žvilgio į poezijos esmę bei paskirtį. Kairys vadina mūsų tremties poeziją ryšium su Maironiu.
Maironio-poeto ne žmogaus ar kunigo! Vida divina numesti svorio ją išgydė nuo tautinės mažakraujystės!
Maironis, ne kas kitas, įpūtė jaunimui laisvės troškulį, uždegė tautą pasitikėjimu savo jėgomis, įliepsnojo prigesusį tautos laužą naujo ir laisvo gyvenimo viltimi. Maironis savo poezija sužadino meilę savajam kraštui, kaip niekas prieš jį. Jis prikėlė iš miego tautos savimi pasididžiavimą, praeities garbę. Jo poezija ir dainos žavėjo ir šaukė vida divina numesti svorio pabusti, atgimti, pakilti į šviesą ir laisvę. Tūkstančiai savanorių padėjo žagres ir paėmę ginklus stojo kovon už savo valstybės idealą Ir visa tai padarė Maironis.
Vienas žmogus prabilo, ir visa tauta sukluso".
Būtų neprasminga vesti ginčą šiuo klausimu. Tad Maironio akivaizdoje A. Ar iš visų poetų, o jų išeivijoje priskaitoma ikiatsiras bent vienas, kuris paliudys dabartį nauja giesme savo broliams, kaip uždainavo Maironis?
Ar bent vienas duos naują šūkį ir idėją šiam laikmečiui, kaip Maironis davė anam?. Ar dabarties poetai atras idealą ir prasmę šių dienų Lietuvai, kaip atrado Maironis tada? Daug knygų išleidžiame, kasmet pasirodo nemaža poezijos rinkinių, pralenkiančių vienas kitą gražiom iliustracijom.
Taigi kūrybinė potencija pasigėrėtina. Bet ar kūrybinė potencija išteisins idėjinę impotenciją, leiskite paklausti viešai? Ir štai šia idėjine prasme kaip tik nusikalstą mūsų poetai tremtyje. Ką jie veikia, A. vida divina numesti svorio
Элвин стиснул подлокотники кресла - жест вполне бессмысленный. Огромные генераторы снова пробудились к жизни; с ослепительной стремительностью вернулись звезды.
Kairys nepasako. Trumpai tariant, jie esą idėjiniai impotentai Kai prieš erius metus dr. Paaiškindamas, kodėl renkasi šį apibūdinimą ir kokia prasme reiktų jį suprasti, J. Bet ano meto poetui nerūpėjo specialiau leistis į minties gelmes. Griežčiau tariant, vida divina numesti svorio to ir nereikėjo. Pačios bendrosios tautinio atgimimo idėjos buvo iškilusios lygiai visuose. Pakako vida divina numesti svorio poetui suteikti šioms idėjoms tik gražią ir tuo pačiu sugestyvią išraišką.
Bet koks minties subtilinimas greičiau būtų ją padaręs mažiau prieinamą. Ogi visuomeninė poezija nori visus pasiekti.
Versti aprašą atgal į ispanų Lotynų Amerika. Pidan Mi Misericordia a favor de los pecadores, yo deseo su salvación. Cuando digas esta oración, con un corazón contrito y con fe por el bien de algún pecador, Yo le daré la gracia de la conversión. Recuerda que nuestra aplicación es gratuita, únicamente contiene anuncios que nos ayudan a mantener los costos de programación, para poder seguir sirviéndote.
Todėl visuomeniniai poetai ir lieka labiau šūkių negu vida divina numesti svorio poetai, savo įtakos platumą apmokėdami mažesniu savo kūrybos gilumu" p. Kuo tad skiriasi tremties poezijos idėjingumas nuo Maironio ir jo kartos poetų idėjingumo? Nes tremties poetai, palikę tėvynę, anaiptol negrįžo Maironio būklėn.
Yra visiškai kas kita gyventi pavergtoje tėvynėje ir gyventi už tėvynės sienų, nebeturint vilties į ją - net ir pavergtą - grįžti.
Maironio padėtis nebuvo mūsų padėtis. Todėl ir mūsų santykis su tėvyne nėra jo santykis.
Atsiliepimai
Netekti poetui tėvynės nėra tas pat, kas tėvynei netekti politinės laisvės. Teisingai šį skirtumą nusako J. O ji pasako daugiau todėl, kad tėvynės netekimas atskleidžia žmogui jo praeinamybę bei laikinybę visu akivaizdumu: buvoti svetur reiškia buvoti užeigoje - ire albergando, kaip tai nusakė savą būvį šv.
Pranciškus Asyžietis.
Greičiau šios poezijos centre stovi metafizinė žmogaus likimo problema" p. Tai, kas čia J. Girniaus pasakyta apie mūsosios tremtiniškosios poezijos pradžią metais, tinka visam ilgokam jos keliui - ligi pat šios dienos. Leistis minties gilumon sava išraiška, klausti žmogaus buvojimo prasmės savu turiniu buvo ir liko šios poezijos savybės.
Tiesa, ne vienas poetas papildė savo kūrybą ir gryna patriotika. Ir vis dėlto ne ji teikia būdingą veidą nei atskiriems poetams, nei visam laikotarpiui. Iš tikro!
POEZIJAI APGINTI
Mūsų gi poetai liudija savo laikmetį, liudija žmogiškosios prasmės rūpesčiu kūryboje. Išeivijoje poetinis žodis pasidarė raktas į žmogaus ir pasaulio mįslę. Bradūnas, Chicago, Ir vida divina numesti svorio šiuo tikrovės prasmingumo bei šventiškumo atskleidimu mūsų tremties poezija yra vertinga ir savyje, ir tautai, nes tik juo ji išlieka, išsigelbėdama iš laikraštinių aktualijų praeinamybės. Šiuo atskleidimu ji liudija savo gyvenamąjį metąkuris ir yra būdingas ne kuo kitu, kaip rūpesčių prasme, vadinasi, nekasdieniniu tikrovės atžvilgiu.
Kiekvienas tad, kaip rodo J. Girniaus ir V. Skrupskelytės cituotieji žodžiai, kuris imasi interpretuoti mūsų tremties poeziją, randa, kad ji, pradėjusi tėvynės netekimo skausmu, pamažu žengė į žmogiškąją plotmę, vida divina numesti svorio jos idėjingumas vis gilėjo ir kad šis gilėjimas įjungė ją į visuotinę gyvenamojo mūsų tarpsnio literatūrą.
Savo idėjingumu mūsų poezija nėra kokio užkampio poezija, raliuojanti idilines piemenų daineles, o žmogiškųjų klausimų išraiška, klausimų, kuriais kankinasi mūsasis amžius. Tačiau tai yra jau nebe šio straipsnio uždavinys. Nemunėlis - paskui svaidantį akmeniukus į seną mūsų Nemuno srovę; paskui kopiantį gimnazijos laiptais vida divina numesti svorio ryšulėliu po pažastimi; paskui uoliai rymantį universiteto skaitykloje, o sekmadienio popietėmis tyliai vaikščiojantį su mylima mergaite Mickevičiaus slėnio pakrantėmis; paskui sėdintį redaktoriaus kėdėje ir pavakariop skubantį į Tavęs pasiilgusį šeimos židinį.
Žmogiškasis Tavo kelias buvo toks pat, kaip ir mūsų visų: Tu gimei, augai, mokeisi, mylėjai ir kentėjai; Tu kovojai už duoną ir už idėjas, už Dievą ir už Tėvynę; Tu buvai persekiojamas ir ištremtas; Tu ir dabar stovi kur nors prie slenkančio diržo ir lauki šeštadienio, kada galėsi atsiimti savo sunkiai pelnytą žemiškąjį atlygį.
Todėl kiekvienas, kuris žiūrės į Tave tiktai biografo akimis, nieko ypatingo nepastebės. Tu būsi vida divina numesti svorio tik vienas iš anų milijonų žemės vabalų, kurie vadinasi žmonėmis ir kuriems maža tautelė Jonijos salose kadaise vida divina numesti svorio davusi protingų padarų vardą. Tu būsi jam net nelabai vertas šio seno vardo, nes Tavo gyvenimo kelyje jis suras nemaža ir neprotingų vida vida divina numesti svorio numesti svorio štai čia Tu kvailai pasielgei meilėje; štai ten pasirodei esąs neekonomiškas; štai vėl įsikišai į ne savo reikalą ir įsigijai ar sugadinai savo garbę, štai net mėginai kelti tautą tada, kai ji norėjo miego Biografas iškas ir vieną kitą Tavo vida divina numesti svorio, ir vieną kitą ydą bei nedorybę, ir ligą, ir fizinį bei dvasinį išsekimą.
Įprastinėje gyvenimo šviesoje Tu pasirodysi esąs silpnas ir pilkas žmogelis. Tavo biografinio paveikslo akivaizdoje ne vienas nustebs, kaip galėjo Novalis vadinti poetą pasaulio išganytoju ir gamtos mesiju; kaip jis galėjo laukti iš jo visuotinio perkeitimo ir jo kelią laikyti via sacra1. Aš norėčiau prasilaužti pro jos lukštą ir paregėti Tave giliausioje Tavo paties tikrovėje. Biografinis Tavo paveikslas man visados atrodo esąs netikras. Jis yra nutapytas per daug ryškiomis kasdienybės spalvomis, o kasdienybė, mielas Bičiuli, juk yra ne kas kita, kaip gilus prapuolimas pasaulyje.
Ji Tavęs neatskleidžia. Ji Tave tik pridengia. Juk argi mes regime Viešpaties Dievo esmę septintąją dieną, kada Jis ilsėjosi vida divina numesti svorio savo darbų ir popietėmis vida divina numesti svorio po gražų rojaus sodą? Turbūt ne! Turbūt šią esmę mes randame kaip tik pirmosiomis šešiomis kūrybos dienomis, kada Jo žodžiu suūžė vandenys, sušvito žvaigždės, išsprogo želmens, surykavo girių paukščiai bei žvėrys ir galop pasirodė pats jo paveikslas.
Jo šūksnio tobuliausias vida divina numesti svorio žmogus. Dievo veikalai yra kelias Jam pažinti.
LITERATŪRINĖS INTERPRETACIJOS
Pro savo rankų darbus Jis prabyla Pats didžiąja savo paslaptimi. Argi tai nėra nurodymas, kaip ir man, eiti į Tave, garbingasis kūrėjau? Visas Tavo kelias, kurį man papasakos Tavo biografas, bus tik sekmadieninis poilsis, tik popietinis pasivaikščiojimas po žemiško rojaus sodus, kuriuos mes vadiname meilės, šeimos, visuomeninio veikimo ar kuriais kitais vardais.
Tačiau pati tikroji Tavo esmė, pats tikrasis Tavo pašaukimas apsireikš ne čia. Jis apsireikš ten, kur jis apsireiškė ir Tavo Pirmavaizdžio, ano Didžiojo Kūrėjo, mūsų Viešpaties Dievo, būtent: kūryboje. Tavo veikalai kalbės iomax svorio netekimas Tave.
Tavo kūriniai Tave paliudys, apreikš, pagarbins arba pasmerks. Tavo šešios kūrimo dienos bus tikrasis Tavo gyvenimas ir giliausia Tavo biografija. Todėl man nelieka nieko kito, kaip tik pamiršti seną mūsų pažintį ir vida divina numesti svorio Tavo knygas, atvožiant sykiu ir Tave patį, kasdienybėje neregėtą, nepatirtą, užtat tikrą ir savą.
Kasdienybėje Tu esi kūrinys: to paties Viešpaties, kaip ir mes visi. Užtat savo veikaluose Tu esi kūrėjas, ir šia savo žyme Tu prašoksti visus tuos, kurie yra tik padarai anos Didžiosios Priežasties.
Kasdienybėje Tu esi silpnas ir menkas, gal net menkiausias iš mūsų visų, nes vida divina numesti svorio antroji mūsų tėvynė Tau yra dar labiau vėjinga ir keista negu mums2. Tu čia klumpi ir žadini mus užuojautos bejėgiu savo veidu.
Account Options
Pats būdamas mirtingas, Tu kuri nemirtingų dalykų. Argi tad ne šioje didybėje slypi tikroji Tavo būtis? Tu esi kūrėjas vida divina numesti svorio šiuo atžvilgiu Tu atspindi Dievo-Kūrėjo paveikslą žymiai ryškiau nei kas kita.
Ir iš tikro! Juk argi ne per juos prabyla Jo kūrybiškumas pačiu gražiausiu bei prasmingiausiu pavidalu? Argi ne jie išlaiko žemėje prarastosios aukštesnės tikrovės atsiminimą bei ilgesį? Argi ne jie ruošia anas aukso taures, į kurias Malonė pila keičiantį Dieviškąjį vyną?
